Second hand audiniai

Šiandien mane pačią nustebino ir nudžiugino radybos Humanoje. Kaip žinia, turiu nedidelę priklausomybę kartas nuo karto ten užsukti ir paieškoti gražių atraižų rankdarbiams. Šįkart jie bus skirti miegamojo kambariui, apie pokyčius pasidalinsiu vėliau, o dabar pristatau mano dėmesį patraukusius egzempliorius. Tiesa, kiekvienas tekainavo po 2 litus.

Pilkas blizgus audinėlis bus skirtas pagalvėlei arba sienai papuošti.

Skaidrus siuvinėtas takelis

Pieno spalvos, kadaise buvusi romanetė, tačiau puikios kokybės ir pavirsianti į pagalvėles ar kažką panašaus.

Juodas plonas lovos kojūgaliui užkloti tiksiantis audinys. Beveik tokio ir ieškojau:)

Raidžių girlianda

Užsienyje labai populiaru vaikų kambariuose kažkokiu būdu "įamžinti" vaikų vardus. Vieni išdėlioja ar pakabina medines, ar gipsines raides, kiti nupiešia, siuvinėja patalynę, pažymi baldus ir panašiai. Man paprasčiausias ir šiuo metu tinkamiausias variantas pasirodė amerikietiška vardo raidžių girlianda. Tikiuosi, jog kažkurį laiką ji ten kabės.

Šiam projektėliui reikia nedaug laiko ir sąnaudų. Galima panaudoti audinių atraižas, tačiau jas suderinti tarpusavyje (nenorime skuduryno efekto). Taip pat reikės virvelės ir dvipusės lipnios juostelės skirtos sunkesnių daiktų instaliavimui. Aš virvelę prigriebiau Maximoje, 1,20 Lt už 10 metrų pasirodė neblogas deal'as, o lipnios juostelės ritinėlis iš Senukų nekainavo 5 Lt.
Taigi, ši mano girlianda dviguba. Atsikirpau reikiamą kiekį rombo formos atraižų (tiek kiek reikės raidžių), kurių kiekvienos kraštinės ilgis 22 cm. Ant vienos pusės prisiuvau kontrastingo audinio raideles. Vėliau rombą perlenkdama pusiau plačiausioje vietoje "padžioviau" ant skalbinių virvės ir persiuvau išilgai virvelės. Paruoštą girliandą trijose vietose primontavau dvipuse lipniąja juostele. Jeigu labai saugote sienas, prieš tai juostelę išbandykite nematomoje vietoje, kad ją nuėmus nenusiluptų ir sluoksnis dažų. Nors tiesą sakant, abejoju ar daug mamų ir tėčių raunasi plaukus nuo galvos dėl kiekvienos pieštukų žymės ant sienos vaikų kambaryje. Tikiu, jau dabar ten spalvų mozaika, nebent kambarys dar kvepia dažais.:)

Linkiu kūrybinio jums įkvėpimo ir kantrybės auginantiems žiogus. Tiesa, artėja "dizaino savaitė", tad nepatingėkit ir nulėkit akių paganyt, daugiau info čia: http://www.innovationfestival.lt/

Apsaugos mažylio lovelei

Galiu ant pirštų suskaičiuoti, kiek mano pirmasis vaikis miegojo savo kūdikiškoj lovelėj. Svarstau, kodėl? Ar labai mamos reikėjo šalia, ar tiesiog lovelė buvo nejauki.. Bandydama taisyti padėtį, kad taip neatsitiktų su antruoju, sumaniau ją šiek tiek "pajaukinti", taigi apgyvendinau keletą draugužių.

Apsaugėlės yra mano bandyminis siuvinys, tad ir pateikti instrukcijų, mokančių kaip jas pasiūti tiksliai negaliu. Naudojau dviejų rūšių audinius. Pagrindinė baltoji yra gan stora drobė, antroji, plona medvilnė, kurios motyvai prisiūti kaip dekoracijos. Vidų paminkštinau porolonu.
Mano darbo eiga tokia:
1. Audinius išskalbiu ir išlyginu, kad vėliau skalbiant nesusitrauktų.
2. Atsikerpu reikalingą kiekį medžiagos. Mano būsimos apsaugėlės išmatavimai tokie: ilgis 120 cm, plotis 60 cm, aukštis 25 cm.  Pagrindinis audinys bus lenkiamas pusiau, todėl jo reikės dvigubai daugiau. Taigi, reikės 180 x 50 plius pridedant maždaug po 5 cm siūlėms. Kadangi man nevisada pavyksta tiksliai atmatuoti ir sukirpti, todėl siūlėms skiriu daugiau ir patrumpinu tik po paskutinio primatavimo baigiant siūti. Taip pat reikia porolono, 180 x 30 (pridėti šiek tiek siūlėms).
3. Pirmiausia lygintuvu išlyginu dekoratyvinę dalį, atlenkiu kraštelius, prismaigstau adatėlėmis prie pagrindinio audinio ir prisiuvu siuvimo mašina. Vėliau siuvu poroloną. Jį apgaubiu iš abiejų pusių ir pridaigstau adatėlėmis, kad nejudėtų. Siuvu iš viršaus, ties viršutiniu krašteliu, siūlė matoma. Apsaugėlės kraštai ir apačia lieka dar nesusiūti, o porolonas jau laikosi tvirtai.
4. Atverčiu priekinę, matomają apsaugėlės pusę ir dar kartą susiuvu poroloną su apsaugėlės nugarėle išilgai per vidurį, kad porolonas nesipūstų. Kai šis etapas baigtas, išverčiu siuvinį į blogąją pusę, susidaigstau ir susiuvu vieną kraštą, apačią ir pusę kito krašto, kad liktų ertmė išversti vėl į gerąją pusę. Išverčiu. Iš gerosios pusės apsaugėlės šonus ir apačią užtvirtinu apsiūdama dar viena siūle, kartu užsiuvu ir likusį neužsiūtą šoną.
5. Pasiruošiu juosteles, kuriomis apsaugėlę rišiu prie lovytės. Pasižymiu jų vietą pasimatuodama ant lovelės, kad juostelės sutaptų su lovelės šonų tarpeliais ir prisiuvu.
6*. Pakviečiu vyrą įvertinti mano darbo rezultatą ir, tuo metu, kai jis aikčioja ir džiaugiasi sutaupytu šeimos biudžetu, švelniai užsimenu, kad mano Čaika 132M labai pavargo ir mielai priglausčiau kokią tai Janome sewist 525S ;)

Saldžioji margučių vaivorykštė

Šiemet tikrų kiaušinių daug nemarginsim, bet iš anksto pasiruošėme ilgai negendančių margučių, kurie labiausiai džiugina vaikučius. Margučiai pripildyti saldžių gardėsių, todėl juos daužyti ir valgyti teikia daugiau malonumo nei tikrus kiaušinius.

Pateikiu instrukciją, kaip tai padaryti. Tiesa, idėją nužiūrėjau ir adaptavau pagal lietuviškas priemones.
DARBO EIGA.
1. Prikaupiame sveikų kiaušinių lukštų, kad pradaužtas būtų tik kiaušinio galas. Aš truputį įkirsdavau smailiu peiliuku ir rankomis lengvai nulupdavau keletą lukšto gabalėlių, tiek, kad pro tarpelį iškristų kiaušinis.
2. Kai lukštų turime pakankamai, galime ruoštis jų dažymui. Pirmiausia paviriname tuščius lukštus, kad jų vidus būtų švarus ir kol dažysime juos laikome karštame vandenyje tame pačiame puode, kur ir virinome.
3. Pagal instrukciją pasiruošiame kiaušinių dažus. Puikiai tinka lietuviški "Smagučio" dažai, jie labai lengvai paruošiami, tereikia šilto vandens ir šlakelio acto.
4. Po vieną lukštą nardiname į stiklinę ir palaikome keletą minučių, kol išgauname norimą spalvą. Retsykiais lukštą reikia pajudinti, kad nebūtų šviesių lietimosi su indu žymių. Taip pat geriausia tai daryti rankomis, užsidėjus gumines pirštines, kad nesusibraižytų kiaušinio dažai.
5. Kai nudažome, lukštą apverčiame ir išdžioviname. Pakeičiame dažų spalvą ir kartojame procedūrą.

6. Kai nudžiūsta lukštai, jų vidų pripildome saldžių gėrybių, žaisliukų ar dar kažko, ką sugalvojame. Lukšto galiuką lengvai (nebūtinai aklinai) užlipdome siaura lipnia juostele, prie kurios aš taip pat priklijavau lapelius su užrašu "sudaužyk mane".
7. Kiaurąjį  lukšto galą aplinkui aptepu lipalu ir įsodinu į spalvotas popierines keksiukų formeles. Tiesa, formeles naudoju pačias mažiausias kokias randu prekybos centre, didesnės tam netinka. Kad gerai prisiklijuotų, kiaušinėlius tvirtai įspausdama į jiems skirtas vietas sudedu į kartonines kiaušinių dėžutes ir palieku per naktį. Rytą randu rezultatą tokį, kaip pirmojoje nuotraukoje.

Menas bendruomenei

Mūsų laiptinėje gyvena viena jauna moteris, kuri mėgsta daryti meniškus dalykus. Šią savaitę pavasario nuotaikas vidun įnešė meninė skalbinių instaliacija. Smagu, kad aplink gyvena tokie žmonės.

Suknelė "tarybinei panelei"

Kadangi (pagaliau!) įsirengiau savo darbinį kampelį miegamajame, vis suku galvą kaip ką kur pridėti, pakabinti, kad jis būtų jaukus, mielas ir svarbiausia "darbingas". Visų pirmiausia trūko kėdės, tai nuo jos ir pradėjau. Man patinkančios parduotuvėse dar neatradau, todėl greituoju būdu nutariau aprengti standartinę tarybinę kėdę. Rezultatas išėjo labai baltas, bet jaukiai patogus. O siūdama jaučiausi tarsi šokinėčiau ir tūpčiočiau apie tikrą nuotaką.

Mano modeliukas susideda iš 4 pagrindinių detalių: atlošo (apačioje nuotraukoje pažymėta 1), sėdimosios dalies (3), sijono (2) ir kaspinų. Atlošas ir sėdimoji dalis yra paminkštinta porolonu.
Žingsniai:
1. Pasiruošiu audinį, išskalbiu (kad vėliau skalbiant nesitrauktų ir kėdė suknelės neišaugtų), atsikerpu apytiksliai reikiamo dydžio audinio gabalėlius, porolono gabalėlius. Jeigu audinys linkęs irti, tuomet kraštelius apmėtau zigzagu.
2. Susiuvu atlošo kraštines, pabaigoje įterpdama paruoštus kaspinėlius. Audinys lieka viduje, porolonas jį apgaubia. Taip siūti sunkoka, bet man kažkaip pavyko. Išverčiu į gerąją pusę. Pradžia jau padaryta.
3. Susiuvu kraštinę jungiančią atlošą ir sėdimąją dalis. Čia vėl siuvant audinį gaubia iš abiejų pusių porolonas.
4. Pridaigstau ir prisiuvu sijoną, kėdės nugaroje suformuodama klostes. Pirmąją siūlę siuvu iš blogosios pusės. Kitą siūlę iš gerosios, kad ją užtvirtinčiau.
5. Atlenkiu sijono apačią ir lygintuvu išlyginu suknelę.

Tikiu, kad pradedančiai siuvėjėlei sunku bus suprasti mano paaiškinimus. Aš taip pat ne profesionalė. Tiesiog naudojuosi kažkur nuskaitytu patarimu, kad reikia daug galvoti ir planuoti. Planavimas užima daugiau laiko, nei pats sėdėjimas prie siuvimo mašinos. Ir matuoti, matuoti, matuoti. Jei mano klientė būtų "gyva", atleistų mane iš pareigų dėl begalinių primatavimų. Nepyk brangioji, aš vis dar mokausi..;)

Pilki tapukai

Gal šiek tiek pavėluotai aš pagaminau tuos tapukus, nes ir saulė pradėjo šildyti, bet nutariau, kad vasara pas mus trumpa ir ruduo vėl privers iš spintų traukti šiltus aprėdus. Be to, nesusilaikiau neatkirpus storo veltinio gabalo ir nepaeksperimentavus su šia medžiaga.

Tapukai išėjo 25 dydžio, bet apie viską nuo pradžių. Tiesa, iškarpų neturėjau, pasidariau pati, pagal Simono kojos dydį. Jei bus norinčių, paruošiu brėžinėlį.

Reikalingos priemonės: storas veltinis (audinių parduotuvėje jo radau po 10 lt už metrą), storas siūlas, 1,5-2 cm pločio guma (reikės labai nedaug), pora dekoratyvinių sagų, adatėlių.

Aš dariau taip:

1. Pasiruošiau iškarpas. Apibrėžiu Simono koją ant popieriaus, kad nustatyti tinkamą dydį, tačiau darydama pado iškarpas ant audinio nepamirštu pridėti po centimetrą siūlėms.

2. Atsikerpu du veltinio gabalėlius, maždaug 6x20 dydžio. Vėliau kai suformuoju batuką atsikerpu da vieną gabalėlį užkulnei.

3. Pasiruošiu du komplektus tokių iškarpėlių. (Kadangi neturėdama iškarpų mąsčiau ir modeliavau, tai suformavus vieną batuką jį išardžiau, kad pasiruošti tokias pat iškarpėles antrajam batukui)

4.  Adatėlėmis prismaigstau vieną ir kitą atsikirpto audinio gabalėlius ir abiejų paduko šonų ir sujungiu juos priekyje viduryje. Taip pat sudaigstau kulną. Nereikalingą audinį nukerpu, kad susiformuotų dailus batukas.
5. Veltinį siuvu rankomis labai storu siūlu, po vieną išimdama adatėles.
6. Batuko kulnui suformuoju veltinio audinio skiautelę, kurios vieną galą prisiuvu iš vidaus pačioje apačioje, ir perlenkus per kraštelį kitą galą prisiuvu išorinėje pusėje ir papuošiu metaline sagute.
7. Kad batukas nekristų nuo kojos, iš vidaus prisiuvu maždaug 3 cm ilgio gumutę.

Greitoji piešimo lenta

Kol sugalvosim kaip, kur ir kokios piešimo lentos mums reikia, "greitoji" skuba į pagalbą. Prisegam baltą lapą magnetukais prie šaldytuvo ir turim erdvės kūrybai. Rekomenduojama paišyti minkštomis priemonėmis, kaip flomasteriai, kreidelės, dažai. Tuo tarpu spalvoti pieštukai gali subraižyti šaldytuvo paviršių.

Gervės parskrido

Šiemet šv. Velykų laukiame labai vėlai, tačiau šiaip ar taip jos bus. Savaitgalį iš miško parsinešėme keletą šakelių, kurios per naktį jau pradėjo sprogti. Kvepiantis pavasaris prikvietė pulką gervių. Video ir vaizdines instrukcijas, kaip išlankstyti popierines origami gerves rasite čia. Mes naudojome spalvotų žurnalų reklaminius puslapius. Iš vieno puslapio išsilanksto dvi gervės. Pakabinome ant lininio siūlo. Laukiame Velykų..

Velykinė zuikutė

Pliušinė zuikutė laukia būti padovanota vienai mažai mergaitei ateinančių Velykų proga. Zuikutė labai netobula. Pasiūta be iškarpų, tiesiog iš akies sukarpius pliušinį audinį. Prikimšta vilna ir aprengta suknute.

Dėklas telefonui

Gan smagu dirbti su filcu, šįsyk susikonstravau dėklą savo telefonui. Kadangi filco lapas buvo gan plonas, A4 dydžio gabalėlį perlenkiau pusiau ir siuvimo mašina persiuvau ornamentuotą raštą. Mano siuvimo mašinai siūti ją irgi labai patiko, tad darbas gan greitas. Vėliau beliko tik susiūti kraštelius ir išversti į gerąją pusę. Nors iš  tikrųjų abi pusės gerosios, kraštelių siūlės gali būti ir išorinėje pusėje, nereikės išversti ir tarnaus kaip puošmena. Tiesa, visai praktiškas reikalas išėjo, beimant telefoną iš tokio dėkliuko jis pats nusiblizgina;)

Filco abėcėlė

Dirbtinio veltinio (filco) raidelėmis prikimštomis paprastos vilnos siunčiame šiltus pavasariškus penktadieninius balandžio pirmosios linkejimus. Visai be apgaulės..:) p.s. pasigaminome visą abėcėlę!