Auskarai iš juodojo gintaro

Nuo senų senai turėjau tokius juodo gintaro karolius, gerų žmonių padarytus man, tam tikslui, kad pagerėtų skydliaukės veikla. Negaliu pasakyti, kad padėjo, ar nepaėjo, sako akmenys turi daug galių, bet manau, kad tokiais atvejais didžiausią darbą padaro, ne tiek akmuo, kiek žmogaus tikėjimas to akmens galia.Bet kokiu atveju, reikėjo kažkaip prikelti tuos karolius. Perdariau juos į auskarus. Ir šiaip dėliojau, ir taip.. Kol išsirutuliojo į formą, labai primenančią kristlinio cukraus lazdelę.

Jeigu trumpai aprašyti procesą, naudojau plonus troselius. Du juos perlenkiau pusiau ir užspaudžiau spaustuku palikdama kilpelę auselei įverti. Tada ant tų keturių troselių vėriau gintaro gabalėlius pagal žemiau esančią schemą. Kadangi gintaro gabalėliai įvairių dydžių, tai iškarto reikia atsirinkti po du vienodus gabalėlių komplektus, kad išeitų kuo panašesni vienas į kitą auskarai.

Taisyklių nėra. Tiesiog akys žiūri, rankos daro, o širdis pasakys - pavyko, ar ne..

Asimetriška palaidinė

Nusprendžiau nepradėti naujų darbų, kol nepabaigti senieji. Tam yra kelios viena iš kitos išplaukiančios priežastys: 1. Vietos stoka, nes pilnėja taisytinų drabužių dėžės; 2. Pilnėjant dėžėms, didėja ir nepasitenkinimas savimi, dėl valios stokos pabaigti pradėtus darbus; 3. Didėjantį nepasitenkinimą savimi jaučia ir artimieji (jie taip pat mato ir pilnėjančias dėžes); 4. Visos kitos iš to išplaukiančios priežastys-pasekmės toliau dauginasi geometrine progresija. Bijau, kad remiantis drugelio efekto teorija, dėl nebaigtų siūti sagų gali įvykti kažkas tokio, kaip pavyzdžiui Kauno mero pasitraukimas iš posto anksčiau laiko.. Jo. Susiuvau sagas.


Šita palaidinė pradėta siūti pavasarį, kai lankiau siuvimo kursus. Tiesa, aš jos tuomet iki galo nebaigiau, buvo likę keli kosmetiniai pabaigos darbeliai. Modelį iš seno Burdos žurnalo pasiūlė kursų dėstytoja, tačiau kai kurias jo detales koregavom, o asimetrinę palaidinės apačią "savavališkai" pakeičiau pati. Man asimetrija yra kažkas tokio.. Kaip vienoje tv laidoje nugirdau: asimetrija - tai gyvybė. Juk ir mūsu veidai asimetriški. Tiesa, kažkur anksčiau internete nužiūrėjau tokią apačią, todėl be didelės rizikos pritaikiau savajai palaidinei. Gal ji įkvėps ir jus:)

Jeigu spintoje kabėtų šie trys komplektukai, kurį stiliuką pasirinktum: Audrutės, Bronikės, ar Cecilijos?:)

Krikštynų kostiumėlis berniukui

Kažin kiek laiko praėjo nuo paskutinio mano įrašo.. pastaruosius pora mėnesių jaučiausi taip, tarsi mūza mane paliko, o tai verčia nežmoniškai kankintis ir sukti galvą ieškant įkvėpimo - O KAS TOLIAU? Aš tikiu kad ir jai reikėjo atostogų;) 

Per tą laiką vistik įvyko šis tas kūrybiško, bet apie tai kada nors vėliau.. Dabar noriu pasidalinti svarbiu širdžiai darbeliu, kurį siuvau vasaros pradžioje sūnaus krikštynoms. Naudojau baltą ploną lininį audinį. Palaidinei ir skraistei - viengubą, tuo tarpu kelnėms - dvigubą. Vietoje įprastų krikštynoms mėlynos ar rausvos spalvų, pasirinkau neutralią - aukso. Ji atsispindėjo kai kuriuose drabužio elementuose, bei žvakės puošyboje.

Marškinėlių modelį paeksperimentavau pasiūti pagal vienoje knygoje rastą labai paprastą konstrukciją iš stačiakampio audinio. Būtinai pasidalinsiu vėlesniuose įrašuose, kaip juos susikonstruoti.


 Kelnes pasiuvau dvipuses, brėžinį pasidariau pagal paprastas turimas kelnytes. Vieną kelnių pusę sumodeliavau pūstesnę ("turkišką"), kitą klasikinę - tiesią. Nuotaikos reikalas, kuria puse išverstas kelnes vilkėti..:) Metukų amžiaus berniuko kostiumėliui sunaudojau 2 metrus plono lino.

Dryžuoti bandymai

Taip baigėsi šios savaitės antradieniniai pašėliojimai su siuvimo mašinom. Turėjau tokius vyriškus polo marškinėlius iš puikaus trikotažo. Jie pavirto į palaidinukę. Priekinę detalę apačioje išlenkiau ir papuošiau nėriniais. Daugiau ką pridurti neturiu:))

Trisluoksnis Tiu-Tiu

Turbūt sunku būtų rasti mergaitę, kuri neturėtų arba nenorėtų turėti balerinos sijonuko. Norėjau ir aš:)) Tik problema ta, kad dabar nežinočiau ką su juo veikti. Pabandžiau pasiūti tokį vienai mažai balerinai, su kuriuo ji išplazdėjo į Dubliną. Norėčiau tikėti, kad šiurenantis tiulis įkvėps ją fantazijoms ir svajingiems žaidimams:)

Trys sluoksniai tiulio, mano manymu, būtų pats minimaliausias variantas. Tobulu atveju reiktų bent šešių sluoksnelių. Aš siuvau iš trijų sluoksnių, kiekvienam reikėjo 50 cm ilgio ir 200 cm pločio (tokio yra audinių parduotuvėse) skirtingo atspalvio tiulio. Jei siuvam iš šešių sluoksnių, tuomet reikia po metrą ilgio ir 200 cm pločio. Skirtingi atspalviai atrodo tarsi sluoksniuotas šerbetas.. Taip pat ir kaspinėlio juosmeniui - apie 2 metrus.
Tai siuvam?

Klasikinis sijonas iš lino

Praėjo geri du mėnesiai nuo to laiko, kai pradėjau lankyti siuvimo kursus. Aišku, per tris mėnesius visų siuvimo gudrybių išmokti nepavyks, tačiau mano tikslas buvo įgyti modeliavimo, konstravimo ir siuvimo pagrindus, kad toliau galėčiau tobulėti savarankiškai. Šis lininis sijonas mano pirmasis iš trijų siuvinių pasiūtų kursų metu.

Sijonukas su pamušalu, skeltuku, paslėptu užtrauktuku nugaroje. Nepalyginama su tuo, ką perki parduotuvėje - tinka tobulai:) OOps man reikia truputį pabūti saulėje..

Daugiau informacijos apie kursus galite rasti čia: http://sites.google.com/site/siuvimokursai1/

Kepuraitė - debesėliai

Gal jau ir per šilta tokiai kepurytei, na bet dar gegužė neįpusėjo ir pasitaiko vėsių vakarų, kuomet mažas auseles neprošal uždengti šiltesniais apdarėliais. Kadangi po ranka mėtėsi senos bet nesudėvėtos liemenės priekinė atraiža, tai pabandymui ji puikiai tiko.

Pirma pasimatavau mažylio galvytės apimtį ties ta vieta, kur turėtų eiti kepurės apnara. Dar pamatavau ir atstumą nuo kaktos iki viršugalvio. Taip išsiaiškinau kepurytės ilgį ir plotį. Žemiau esančioje nuotraukoje matote pirminį iškarpos variantą. Paskui jį truputį siaurinau, nes realiai apnara ir yra plačiausia kepurės vieta, nuo jos kepurė toliau turėtų siaurėti (mano pavyzdyje platėja kaip balionas:) negerai taip..
Kai susiuvau overloku kraštus, pamatavau, ir kad suformuoti išgaubtą kepurės formą nuo viršugalvio suformavau maždaug 4 cm įsiuvus (žr. nuotraukoje aukščiau).

 Vaikštantis debesėlis..

p.s. šioje nuotraukoje matyti ant žemės patiestas pledas-kilimėlis-miestelis - viskas viename. Nemažai laiko užima aplikacijų ruošimas, tad dar kokį mėnesiuką turėsiu ką veikti. Kai tik bus baigta - būtinai pamatysit!

Siuvame gumutę plaukams

Šiandien noriu pasidalinti paprastu, bet praktišku darbeliu-pamokėle. Kadangi pavasaris privertė nusiimti kepures, vėjo taršomus plaukus padės suvaldyti štai tokia gumutė. Daug kam labai žinoma iš vaikystės, o kas nešioja tokias ir dabar, galės pasidaryti kalną įvairiaspalvių plaukų aksesuarų!

  

 Tikiuosi japonišką paveiksliuką nebus sunku perprasti (siuvėjai juk kalba viena kalba:). Taigi, reikės:

- 12 cm x 50 cm pasirinkto audinio (aš siuvau iš nebedėvimos trikotažinės palaidinės, audinio ilgį ir plotį pasirinkau tokį, kokios noriu gumutės, šiuo atveju siauresnės nei žemiau parodytame pavyzdyje)

- apie 20 cm gumos

Ištempta guma turi būti panašiai tokio ilgio kaip ir ilgoji audinio kraštinė. Jei guma bus per trumpa, neištemptas audinys kabės, o jei per ilga - gumutė nebus pakankamai tampri.

1 žingsnis. Audinį sulenkiame išilgai pusiau, gerąja puse į vidų.

2 žingsnis. Susiuvame, galuose palikdami po 3 cm

3 žingsnis. Išverčiame į gerąją pusę.

4 žingsnis. Galus sudedame gerosiomis pusėmis į vidų ir susiuvame.

5 žingsnis. Įveriame ir užrišame gumutę. 

6 žingsnis. Šiame etape pasibandome ar gumutė pakankamai tampri.

7-8 žingsniai. Pirštais užlenkiame kraštelius į vidų ir užsiuvame iš gerosios pusės siuvimo mašina arba rankomis paslėptu dygsneliu.

Tikrai greitas ir smagus darbelis. Pasidarykite daugiau ir dovanokite ilgakasėms draugėms:)

Mini lovatiesė

Pagaliau mano lova aprengta! Pradėta praeitų metų pabaigoje ši mini lovatiesė nebeužima vietos mano mintyse ir jau atlieka jai numatytas funkcijas. Ilgai ieškojau tinkančių audinių, nes užuolaidos uždavė temą ir privalėjau jos laikytis. Miegamojo kambario norėjau balto-pilko-juodo, todėl kitų spalvų čia ir nekišu. Matyt, pabaigoje, kai jau visi daiktai ras savo vietas, sulaužysiu savo taisykles ir įmesiu kokį nors ryškų akcentą.

 Audinių savikaina man išėjo juokinga, vos 10 litų, įskaitant pusantro metro sintepono, audinius gerajai ir blogajai lovatiesės pusėms, juostelėms. Išduoti kas, kur, kaip? (nuostabioji Hmn), jei turit progą, pažvejokit ten dažniau:)
Taigi, iš juodo audinio pasiruošiau kalną 7mm pločio juostelių. Krašteliai jų atlenkti lygintuvu. Tas juosteles įvairiais vingeliais prisiuvau prie gerosios audinio pusės dviem siūlėmis - pirmyn ir atgal. Dėl įdomumo naudojau blizgų siūlą. Šitas etapas sugraužia daugiausiai laiko. Na bet kai darai kažką sau, dažniausiai laiko neskaičiuoji.

Kai viršutinis sluoksnis paruoštas, tada galima "lipdyti" lovatiesę. Dedame apatinį audinį, sinteponą ir viršutinį sluoksnį, taip, kaip turės atrodyti pasiūta lovatiesė. Kruopščiai sulyginame ranka ir sudaigstome adatėlėmis. Viršutinį audinį aš atsikirpau didesnį, kad galėčiau jį atlenkti į lovatiesės blogają pusę ir taip suformuoti kraštelį.

 Galiausiai, jau apsiūtą lovatiesę keliose vietose skersai pervažiavau siuvimo mašina, kad sluoksniai vienas nuo kito neatsiskirtų.

Baltas vėrinėlis

Manau, kad nepavyko nepastebėti, kad aš įnikau į papuošalus trupučiuką. Šiuo metu jie patys gaminasi, be didelio mano įsikišimo:) Na gerai, taip nebūna. Paprašiau sesutės, kad pabūtų modeliu minutėlei.. Ką manot? nujojo.. vadinasi vėrinukas buvo vertas dėmesio.

Šiam vėrinėliui pagaminti panaudota grandinėlė, ore džiūstantis modeliavimo molis "jovi" (iš jo pagaminti karoliukai), širdelės formos pakabutis, pakabutis su mažomis grandinėlėmis. Grandinėlė sujungta priekyje. Šiek tiek po krūtine vienu žiedeliu sujungti abu grandinėlės galai, kurie apačioje dar kartą sujungti pakabuku. Na o atkarpa nuo krūtinės iki apačios nusagstyta karoliukais ir prisegtas širdutės pakabutis, suteikiantis vėriniui nedidelį "blink-blink" efektą:)

Su šentom Velykom!

Klausimukas:

- Ar galima kiaušinius dažyti teptuku?

- Taip, jeigu nekutena!

:)

p.s. Neužkutenkit zuikučių:)

Žiedai servetėlėms

Kol neišsiskirstėme dažyti kiaušinių, noriu pasidalinti smulkmenėle, kuri papuoš jūsų šventinį stalą. Nors tai smulkmenėlei reikia skirti nemažai laiko, o vienos jos nelabai užteks, nesudėtingam projektėliui galima pajungti vaikus ir suaugusius, neturinčius ypatingų įgūdžių. Verti karoliukus ir lankstyti vielutę sugebės kiekvienas. Tokių žiedų servetėlėms galime prisigaminti tiek, kiek užteks kantrybės. Įdomu tai, kad visi jie gali būti skirtingi.  Dėl laiko trūkumo spėjau susukti tik vieną:) Naudojau oranžinę lankstymo vielutę ir čekiškų karoliukų rinkinuką. Replyčių naudoti nereikia, nes vielutė puikiai sukasi rankomis. Vielutės išeiga didelė, vieno ritinuko man pakako, tačiau antram tokiam žiedui neužtektų to, kas liko.

Juvelyriniai bandymai: apyrankė

Štai kuo baigėsi juvelyriniai bandymai. Nors niekada nesimokiau gaminti papuošalų, tačiau per laiką įsigijau replytes, prikaupiau karoliukų, vielučių, per išpardavimą vienoje internetinėje parduotuvėje nusipirkau keletą grandinėlių, pakabučių. Nutariau, kad laikas pabandyti kažką padaryti, tad paleidau akis ir rankas į darbą.

Spalvotus karoliukus pasigaminau iš ore stingstančio lipdymo molio (firma "jovi"). Kai jie išdžiuvo, nudažiau akriliniais dažais ir padengiau laku dekupažui. Visiškai neblogai tam tinka ir spalvotas nagų lakas, svarbu, kad nebūtų tirštas ir lengvai dengtųsi. Dešinėje nuotraukoje,  kraštinis karoliukas padengtas tamsiu nagų laku, kiti - akriliniais dažais ir skaidriu laku.

Megztinio transformacija

Palaužė mane vakar sloga..kaip aš jos nekenčiu. Na bet pati būsiu dėl to kalta, nes pavasarį lauke gaudžiau be pirštinių. Klaida. Šiandien truputį jaučiuosi geriau, tad dalinuosi šios savaitės rankdarbiu - megztuku, kurio paskirtis iš "dovanoti, mainyti, atiduoti" tapo "nešioti". Dėl to džiaugiamės mudu abudu:)

 

Kažkur internete buvau anksčiau užmačiusi šį perversmo projektėlį, Nutariau pabandyti pati. Jei įdomu, kaip man sekėsi ir norit patys pabandyti, skaitykite toliau.

Peteliškė - berniuko puošmena

Senai mintyse kurptas ir lauktas projektas pagaliau įgyvendintas. Simono trečiojo gimtadienio aprangos akcentas - peteliškė! Tiesą sakant skeptiškai žiūrėjau į šį reikalą, maniau, surauks nosį ir švystels ją į kampą, bet taip neįvyko. Šventę vaikis atlaikė iki galo ir nukeipo vos tik seneliai išvažiuodami uždarė duris. Šį rytą (pirmadienį) pas mane į lovą susikraustė su gimtadienio dovanomis ir išreiškė tvirtą nuomonę, kad į darželį šiandien neis, reikalų ir taip per akis, reikia žaisti su naujais žaislais. Sukaupiau drasą ir palinksėjau sutikdama su jo pasiūlymu (kaip atrodė mūsų diena būtų galima parašyti atskirą rašinį). Pasiprašė, kad uždėčiau peteliškę ir nutarė vėl švęsti gimtadienį. Kažkas nerealaus yra stebėti kaip auga ir skleidžiasi mažieji gudragalviai..:))

   

Siuvimo instrukcijos čia

Šiukšlių menas

Labas rytas! Visai netyčia akimis užkabinau įdomų straipsnelį internete ir panorau pasidalinti. Jame rašoma apie menininkę, kuri kuria daiktus iš šiukšlių. Vilniuje veikia jos dirbtuvėlės, jeigu žinote kurioje vietoje, būtų smagu jei pasidalintumėte info, norėčiau ten užsukti:) Na o straipsnelis čia

foto iš grynas.lt

Drama drabužinėje "Dra-dra"

Vakar mano drabužinėje apsigyveno penki tipai. Šįryt eidama pro šalį išgirdau jų pokalbį. Aptikau šiokios tokios gyvenimiškos tiesos jų žodžiuose. Pasirodo, netobuliems vyrams irgi būna nelengva..

Žiedlapių magija

Spėju, ne mano vienos optimizmas ir geros nuotaikos grįžta artėjant lauktam pavasariui. Ta proga pradėjau rikiuoti aprangą drabužinėje atbuline tvarka: megztiniai į galą, palaidinės artyn.. Užkliuvo nei šiokie nei tokie marškinėliai, kurių niekada nevilkėjau (panašu, kad ir nebūčiau vilkėjusi dėl nevykusio modelio). Sumąsčiau, kad jiems reikia pokyčių:) Einu žirklių..

Marškinėlių medžiaga gan stora, todėl ir ryžausi tokiems karpymams. Plonesnė tįstų ir raitytųsi, tad vaizdas būtų nelabai koks. Taigi,  nukirpau rankoves, apykaklę. Iš nukirptų dalių suformavau krūvą žiedlapių ir prisiuvau trimis eilėmis taip, kad sekančios eilės žiedlapiai uždengtų ankstesnės eilės siūles. Vienas dalykas, kurio iš anksto neapgalvojau, tai sutvirtinti audinį paklijuojant po apačia gabalėlį flizelino. Taip jis siuvant siuvimo mašina netįstų. Pas mane trečioji eilė šiek tiek patįso, be ją vėliau suvaldžiau prisiūdama kantavimo gumelę.

 
Kantavimui pasirinkau ploną kantavimo gumelę rastą siuvimo reikmenų parduotuvėje Savanorių HyperMaximoje Kaune. Jos kaina apie pusantro lito už metrą. Ši mėlyna spalva, šiek tiek blizgi man patiko labiausiai, ją truputį patempdama prisiuvau zigzagu. Tiesa, siuvant trikotažą reikėtų nepamirštį įsidėti tam skirtą adatą (stretch arba kitaip jersey), jos galas apvalesnis todėl lengvai keliauja audiniu ir jo nepašo.  

Įdomu, kaip atrodytų palaidinė tokiais žiedlapiais nusagstyta visa nuo viršaus iki apačios.. turbūt kažkas magiško..Dėl žaismingumo dar būtų galima įdėti vieną kitos spalvos žiedlapį:)

Pūstos kelnės

Baigiau siūti senai sukirptas "brainiac" kelnes. Šį kartą norėjau pabandyti kitokį nei įprastą modelį, tad pasibraižiau, ir į darbą. Rezultatas kaip ir norėjau išėjo pūstas. Nevaržomai galima atlikti akrobatinius triukus:)

Rinkausi flanelės audinį, kurį gavau iš JAV. Lietuvoje tokių spalvingų neužmačiau. Susikirpau iš jo štai tokias detales. Nugaros detalė šiek tiek platesnė nei priekio, tam, kad galima būtų padaryti klostes ir išgauti pūstą efektą.

Atlikau tokius žingsnelius:
- Susidaigsčiau reikalingas siūles (žr punktyrines linijas) ir atlikau pirmą primatavimą ant greitai judančio objekto:)
- Kai įsitikinau, kad viskas gerai, tas siūles susiuvau siuvimo mašina, tada apmėčiau kraštą overloku (galima ir zigzagu)
- Tuo pačiu overloku apmėčiau kelnių apačią
- Nugaroje šiek tiek susiaurinau juosmenį padarydama klosteles. Pamiršau pavaizduoti brėžinėlyje:(
- Juosmeniui naudojau plačią gumą, jos kraštą ratu tolygiai patempiant susiuvau su kelnių juosmeniu. Visa tai atlikau overloku, išėjo dailus kraštelis, todėl juosmenį beliko įlenkti į vidų, kad pasislėptų guma ir apsiūti siuvimo mašina.
- Tada atlenkiau kelnių apačią ir priekyje pritvirtinau dekoratyvią virvutę, kad mažius nesunkiai atpažintų, kur kelnių priekis.

Blynai blynukai

Greitai trečia valanda po pietų, o žydukų dar nepasirodė, matyt, negrįžo iš mokyklos, arba taisosi kaukes:) Aš prisikepiau blynų, supakavau į tam skirtus maišelius, surišau kaspinėliais, apklijavau lipdukais ir laukiu..
Simonas šiandien išėjo į darželį repetuodamas "žiema žiema bėk iš kiemo", vėliau girdėjau "žiema žiema bėk iš kelio".. trumpa atmintis.. žiema tik pusto už lango, o mano gėlėtos staltiesės jai nė motais.
Tiesa, labai skanus šis čirvinių blynų receptas, dar niekad nebuvau taip skaniai iškepusi:)
NU, ŽIEMA, MYGOM IŠ KIEMO!!!

Marškinėliai dekoruoti 3D dažais

Pagaliau išbandžiau iš amerikos atkeliavusius dimensinius Tulip dažus. Kol jų laukiau, pasirodo tokių atsirado ir mūsų internetinėse rankdarbių parduotuvėlėse. Na ir ką galiu pasakyti, naudojimas labai paprastas, lengvai spaudi ir tepi tiesiai iš tūbelės. Galima piešti ant tekstilinių paviršių: marškinėlių, kepuraičių, kuprinių, pagalvėlių, sportbačių, džinsų...Šitie geltoni marškinėliai, tai dar vienas mano bandymas paslėpti neišskalbiamas dėmes:)

 
Trumpa instrukcija:
1. Marškinėlius išskalbti ir išdžiovinti. Tik nenaudoti skalbinių minkštiklio!
2. Po dažomaja dalimi padėti kartono, kad netyčia dažai nepersigertų į apatinį marškinėlių sluoksnį.
3. Buteliuką gerai suplakti.
4. Pirmus bandymus atlikti ant servetėlės, nes gerai nesuplakus buteliuko išbėga skaidrus skystis, kurio ant marškinėlių mums visai nereikia. Iš kur tai žinau? Spėkit:)
5. Tada piešiaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaammmmmmmm
6. Piešinukas išdžiūsta per 4 valandas, tada galima dėvėti marškinėlius.
7. Skalbti išverstus į blogąją pusę ne anksčiau, nei po 72 val.

Netobula tvarka ir knygos

Nepagalvokit, kad mano įrašams atėjo pabaiga.. Tiesiog dabar toks metas, kai aštuonių mėnesių kūdikis daug juda, tuo pačiu jam šalia nuolat reikia draugijos.. Kodėl para turi tik 24 valandas? Koks skirtumas, visvien laiko būtų mažai nuveikti tam, ko labiausiai norisi. Kad ir tie manieji rankdarbiai palauks ir niekur nedings. Jei tik rasiu laisvą minutę, jie nebus pirmieji eilėje, nes toje eilėje nuolat laukia dažnai į save nepanaši virtuvė.. Nesigėdiju jos parodyti. Tiesiog dabar dažnai yra taip.



Užtai realizuoju save truputį kitaip. Užsikroviau kindle skaityklę krūva knygų ir kai tik vyksta natūralus maitinimas, sūpavimas, vežimėlio stumdymas lauke, kitaip tariant viena ranka ir bent viena akis laisva, tuomet skaitymas virsta malonumu. Štai pasidalinsiu keliais knyginiais atradimais.. beje, tai ne grožinė literatūra.

1. Didelę įtaką mano supratimui apie dizainą padarė Warren Berger knyga "CAD Monkeys, Dinosaur Babies, and T-shaped People". Kažkaip ilgą laiką dizaino sąvoką siejau su mada, rankinukais, bateliais, automobiliais ir kitais daiktais, kurie pasižymi naujomis formomis, funkcijomis. Atradau, kad kiekvienas mūsų esame savo gyvenimo dizaineriai. Lietuvių kalboje pasigendu veiksmažodžio atitikmens daiktavardžiui 'dizainas'. Dizainas tai ne vien tik galutinis rezultatas, daiktas, o ir procesas, kurio metu ieškome geriausio, priimtiniausio sprendimo varianto ir jį radę bei įgyvendinę pakeičiame savo gyvenimą teigiama linkme. Dizainas mums gali padėti ir susikurti savo laimę, kuriant savo gyvenimą taip kaip patogu pačiam. Dizainas vardan dizaino praranda prasmę, nes jis tik skatina vartojimą, tačiau nesprendžia mūsų esminių problemų. Todėl ateities dizaino uždavinys yra atsigręžti į skurdą, gamtos stichijas ir kitas situacijas, ieškant sprendimų ir juos įgyvendinant. Na žodžiu tikrai verta dėmesio knyga. Praturtėjau:)

2. Focus on Composing Photos: Focus on the Fundamentals. Peter Ensenberger. Truputėlį pasikausčiau fotografijos srityje - šviesa, spalvos, linijos, formos, tekstūra, kontrastai.. tikiuosi mano fotografijos šiek tiek patobulės.

3. "In Fashion", Annemarie Iverson. Puikus gidas siekiantiems karjeros mados pasaulyje. Nuo ko pradėti, mokslai, stažuotės, pažintys, ką apsivilkti einant į pokalbį, ką kalbėti, ir kitų n dalykų iš praktikos. Rekomenduoju.

Na ir dar keletas knygų - Visual Marketing (David Lengton, Anita Campbell), Internet Marketing (Matt Bailey). Dabartinė vadinasi 'Zen and the art of Making Living' visai ne apie budizmą. Kai ją perskaitysiu, tikiuosi būsiu radusi atsakymus į klausimus, kaip rasti sau mielą darbą, kurį dirbdama nesijausčiau kad dirbu. Trumpai tariant, kaip būti laimingu.

Nesušalkit:)

Apelsininės gėlės

Šį kartą užkliuvo vargšas apelsinas.. Nudyriau jam kailį ir suvalgiau. Prisiminimui liko daili rožytė. Kažkada prieš kokį gerą septynetą metų buvau pasišovusi taip pasielgti su visais kelyje pasitaikiusiais apelsinais ir iš žievelės susuktų roželių įrėminti kokį tai paveikslą.. Tik kažkaip atsibodo apelsinai:) Sudžiovinau nemažai, tačiau iki meno kūrinio jiems dar toli. Dailiai ilsisi saldainių vazoje toli nuo mano namų..

Iš tokių vientisų žievelių galima gaminti ir papuošalus. Štai kokius variantus aptikau internete:
 Žievelės dažytos įvairiomis spalvomis. Viduryje sujungta tokia kaip mano gėlyte.

Čia dar panaudotos ir kavos pupelės

Nuspalvintos žievelės pritvirtintos prie grandinėlės