28 vasario 2013

Nerta apyrankė

Į rankas paėmiau ritinėlį plonos vielutės.. ką su ja daryti? Bandau nerti vąšeliu, dar nežinau ką, gal kažkas išeis. Keistas tas vielos nėrimas, sunkiausia turbūt išnerti vienodas kilputes, nes ji nėra tokia paklusni kaip siūlas, tačiau nereikia bijoti, kad pabėgs akis. Didžiausias iššūkis tada, kai prieini tą tašką, kuomet reikia rinktis - pripažinti, jog nepavyko ir padėti į šoną, arba surizikuoti sugadinti žaliavas ir mėginti toliau. Pasirinkau antrąji variantą, nors pirmasis atrodė daug realesnis.


Technika čia paprasta: nuneriam norimo pločio juostelę pagal riešo apimtį, užapvalinam galus. Su plaktuku gerai suplojam, kad apyrankė būtų plokščia (naudojau skirtą mėsai mušti, plokščiąją pusę). Tarp savo priemonių radau auksinės juostelės, tad apvijau ją aplink apyrankės kraštus, gale suformuodama kilpelę. Taip pat karoliukų skrynelėje aptikau stambų lašo formos karoliuką. Juoda ir auksinė man pasirodė labai gražus derinys. Nors auksas prie mano mėlynai rožinės odos nelabai tinka, tačiau šitą papuošalą pasiliksiu kaip įrodymą sau, jog kūrybiškumas gimsta jį puoselėjant.

Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...